...Nustebinusi su “Glesum” Rasa Aškinytė pateko į sąrašą rašytojų, kurių, matyt, jau skaitysiu visas naujas knygas. Taip ir naujausioji įsiterpė netikėtai į tarpą skaitomos negrožnės (dūšiai atsigauti). O aš vėlei sėdžiu ir nežinau, nuo ko pradėti – knyga ne iš lengvųjų apžvelgti. Tad rymau ir dūsauju...
https://knyguziurkes.wordpress.com/tag/r-askinyte/
...Naujausias Rasos Aškinytės romanas Glesum turi visus šansus tapti lietuviška kultine knyga...Šiuo metu tokios knygos kaip Glesum, kurios parašytos dviem klodais, komerciškai pasiteisina. Jas skaito intelektualai ir popsistai, Emilijos Visockaitės įvardijami hipsteriai taip pat turėtų rasti savo mėgstamo literatūrinio draivo. Glesum nebėra tokia hiperbolizuotai ciniška knyga, todėl sukelia dar ir „prisijaukinimo reakciją“, tarsi autorė maitintų skaitytoją iš saujos avižomis, o nuotykinė linija neleidžia paleisti knygos iš rankos...
http://sielamaistinga.blogspot.lt/2016/08/knyga-rasa-askinyte-glesum.html
...Neapsigaukite visokiais prietarais apie nuobodžią lietuvių literatūrą – aprašomoji istorija apie Seliją, jos vyrą Gondą ir jo namo parsivežtą pagrobtą merginą, kurią jis pavadina Glesum (Gintare) visai nebanali, o tokia gryna, tikra ir… gyvenimiška. Gryna ir paprastumu graži ir autorės kalba. Atrodo, antrame mūsų eros amžiuje kalba ir negalėjo būti kitokia – tik tokia. Pasakojimas srūva natūraliai ir su intriga, tiesa, kartais vis nusistebi, ar tikrai taip galėjo būti, bet iš kitos pusės, kodėl gi ne, kodėl gi ne....
https://knyguziurkes.wordpress.com/2016/07/02/glesum/
Ir iš karto turiu įspėti: tai ne vieną kartą skaitomas kūrinys. Taip teigdama, nenoriu pasakyti nieko bloga apie knygą, tiesiog manau, kad antrą kartą skaitant prielaidos, kurias pasidarėte pirmą kartą bus arba sumaltos į miltus, arba patvirtintos, arba atsiras naujų prielaidų, kodėl taip, o ne kitaip; nors pats pagrindinis knygos herojus teigia, kad atsakymas į klausimą kodėl jo niekuomet nedomino. Tad galbūt neturėtų dominti ir mūsų? Palikime šį klausimą retorikai. Nors ir man pačiai, kažkodėl kalbant apie šią knygą, nesinori per daug gilintis į kodėl: kodėl toks pasaulis, kodėl toks herojus, kodėl tokia istorija. Todėl. Todėl, kad mums to reikia. Todėl, kad vieta ir laikas tinkami. Tiesiog todėl...
http://soberruby.blogspot.lt/2015/03/rasa-askinyte-zmogus-kuriam-nieko.html
...Galėčiau cypti iš malonumo skaitydama šią knygą. Ir nors autorė sako, jog „dabar tokie laikai, kad nežinai, liūdėt ar džiaugtis, todėl nedarai nei to, nei to“, džiaugiuosi už šią knygą, už tai, kad pasitaikė proga ją perskaityti. Necypiu, bet užtat – skraidau. Emocijos skraido padebesiais ir kelia mane aukštyn paskui save...
http://neramusskaitiniai.blogspot.lt/2012/06/lengviausias-rasa-askinyte.html
...Mėgstu netikėtai atrasti gerą knygą, dar labiau mėgstu kai tai būna lietuvių autorių knyga. Nes Kalėdų nemėgstu, o jos būna dažniau nei sekasi atrasti gerą lietuvių autorių knygą...Pasakojimo forma leidžia patogiai dalyvauti bendravime. Dalyvauji gyvame procese, lyg šnekėdamas prie stalo ir kurdamas istoriją kartu su pašnekovu. Pašnekesiai gyvi, bet racionalūs. Provokuojantys, bet maloniai…
https://dienosknyga.wordpress.com/2011/06/07/lengviausias/
...Jei reiktų knygą apibūdint trumpai, tarčiau, kad joje rašoma apie banalius dalykus nebanaliai, neįkyriai ir nenuobodžiai...
http://smknyguklubas.net/index.php?option=com_content&view=article&id=961
…tikriausiai kaip ir daugeliui, man pasirodė įdomus pats siužeto pateikimas. Kadangi apimtis nedidelė, tai ilgų aprašymų čia nebus, daugiausia – dialogai ir vienas kitas pamąstymas. Šmaikštumo, įvairiausių gyvenimiškų pastebėjimų, kurie, rodos, tokie teisingi, bet kol neįvardinti, tol retai pastebimi knygoje pakankamai, net ir ironijos – ir tos čia yra…O labiausiai intriguoja kiekvieno skyriaus pabaigoje esantis klausimas savirefleksijai...
https://perskaiciau.wordpress.com/2014/06/16/5-16-rasa-askinyte-ruko-nesugadinti/
...Kažkodėl knyga vis priartindavo vaizdus iš filmo „Melancholija“…. Lygiai taip pat neapleidžia prieblandos mintys užvertus paskuti puslapį, kaip ir peržiūrėjus filmą… Kažkaip pakimbi tarp romantikos ir šizofrenijos, ir nesumąstai – į kurią pusę palinkti ar į kurią pusę jau esu labiau nukrypus…
http://neramusskaitiniai.blogspot.lt/2013/01/visus-vienijantis-bruozas-rukas.html
...Seniai nebuvo lietuviško romano su tokiu poetiškai daugiaprasmiu pavadinimu…Autorė tarsi sąmoningai atsisako vertinti vaizduojamus žmones ir jų poelgius, pasislėpdama už gražumo. Jai vienodai gražūs jų susitikimai ir išsiskyrimai, pasakymai ir nutylėjimai, žinojimai ir nežinojimai, šviesumai ir tamsumai…Ir šį romaną galima skaityti kaip vadovėlį nebrandiems poetams…
...Aprašymų čia tiek, kiek reikia aiškesniai situacijai nusakyti, pokalbiai trumpi, be didelių išvedžiojimų. Dialogai gana tiesmuki ir aiškūs. Nėra klasikiniams romanams būdingo sentimentalumo ir lyrizmo. Tai romanas su didele modernizmo doze...Tekstas žaidžia su skaitytoju...
http://skaityta.lt/old/rasos-askinytes-romanas-ruko-nesugadinti-ne-kas-o-kaip-parasyta.html
...Pati autorė pristato: knyga yra ne tik apie varles, bet ir apie tai, kad jei ko nors labai nori, tai ir gali. O kiekvienas, net ir pats mažiausias, yra kuo nors ypatingas". Nei pridėsi, nei atimsi - grynų gryniausia tiesa. Aš jau seniai bebuvau skaičiusi vaikams skirtų knygų, bet ši iš tiesų papirko iš pat pirmo žvilgsnio Pauliaus Juodišio iliustracijomis, kurios bent jau man pasirodė labai originalios, žaismingos ir tokios vaikiškos, tad net ir nemokantiems skaityti mažiesiems turėtų patikti. O dar tiems, kurie mėgsta vandenį ir visa tai, ką tenais galima rasti, tikrai nenuobodžiaus...O prieš miegą tai tiesiog tobula trumpa knygelė geriems saldiems sapnams...
http://monciugelis.blogspot.lt/2009/09/beveik-varles.html
